Trešnes ligos ir kenkėjai: atpažinimas, kontrolė
Trumpas atsakymas
Trešnės (Prunus avium) yra vertinamos dėl savo skanaus, sultingo vaisiaus, tačiau šių vaismedžių derlių dažnai gali smarkiai paveikti įvairios ligos bei kenkėjai. Laiku atpažinus problemas ir taikant tinkamas prevencines bei gydomąsias priemones, galima ženkliai sumažinti nuostolius ir pratęsti trešnių derėjimo laikotarpį. Šiame straipsnyje pateikiama išsami informacija apie dažniausias trešnių ligas ir kenkėjus, jų požymius, žalą...
Trešnes ligos ir kenkėjai: atpažinimas ir kontrolė
Trešnės (Prunus avium) yra vertinamos dėl savo skanaus, sultingo vaisiaus, tačiau šių vaismedžių derlių dažnai gali smarkiai paveikti įvairios ligos bei kenkėjai. Laiku atpažinus problemas ir taikant tinkamas prevencines bei gydomąsias priemones, galima ženkliai sumažinti nuostolius ir pratęsti trešnių derėjimo laikotarpį. Šiame straipsnyje pateikiama išsami informacija apie dažniausias trešnių ligas ir kenkėjus, jų požymius, žalą bei efektyvias kontrolės priemones, kurios pritaikytos Lietuvos klimato sąlygoms.
Dažniausios trešnių ligos ir jų atpažinimas
- Trešnių bakterinė dėmėtligė (Pseudomonas syringae):
Tai viena iš pavojingiausių bakterinių ligų, galinti sukelti medžio žaizdas, lapų ir vaisių dėmes. Pažeidimų spalva yra ruda su tamsiu apvadu. Lapai pajuoduoja ir anksti nukrenta, o medžio šakos gali apmirti.- Atpažinimas: Rudos, vandeningos dėmės ant lapų, kurios ilgainiui stambėja ir sujungiasi.
- Žala: Sumažėja derlius, medžio silpnumas ir galimas jo žūtis.
- Trešnių miltligė (Podosphaera tridactyla):
Tai grybinė liga, dažnai pasireiškianti liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Ant jaunų ūglių, lapų ir vaisių matomas baltas, miltelių pavidalo apnašas.- Atpažinimas: Baltos, miltelių pavidalo apnašos ant augalo dalių.
- Žala: Užteršti lapai praranda funkcijas, vaisiai deformuojasi arba nukrenta.
- Trešnių pilkasis puvinys (Botrytis cinerea):
Pilkasis puvinys dažniausiai pasireiškia drėgnomis, lietingomis sąlygomis vėlyvą pavasarį ar vasarą. Užkratas prasideda ant vaisių, kurie tampa minkšti, apaugę pilkais sporų kamuoliais.- Atpažinimas: Minkšti, rudai pilki vaisiai, dengiami pelėsiu.
- Žala: Vaisių pūvimas, kuris sumažina derlių ir blogina vaisių kokybę.
- Lapų ruda dėmėtligė (Blumeriella jaapii):
Liga pirmiausia pažeidžia lapų paviršių, kuriame atsiranda mažų, apvalių, rudos spalvos dėmių. Liga plinta pernelyg drėgnose sąlygose.- Atpažinimas: Mažos rudos dėmės ant lapų paviršiaus, dažnai išsidėsčiusios suviuodai ar raukšlėmis.
- Žala: Iškrenta lapai, sumažėja medžio atsparumas.
- Trešnių geltonoji lapų dėmėtligė (Taphrina spp.):
Pažeidžiama lapų viršutinė pusė, iš pradžių atsiranda geltoni apvalūs ar netaisyklingos formos pakitimai, kurie vėliau geltonai ruda spalva įsisenėja.- Atpažinimas: Geltoni dėmėtai pakitimai ant lapų viršaus, kartais kartu su tam tikru iškilimu.
- Žala: Pažeisti lapai gali iškrenti, silpnėja medžio fotosintezė.
Dažniausi trešnių kenkėjai ir jų atpažinimas
- Trešnių žiedgraužis (Anthonomus rubi):
Mažas, juodas vabalas, kurio lerva kenkia žiedams ir žiedkočiams. Suaugęs vabalas žiemoja dirvoje, pavasarį išneria ir puola žiedus, juos apgrauždamas.- Atpažinimas: Žiedų apgraužti kraštai ir numesti žiedpumpuriai.
- Žala: Sumažėja žydėjimas ir vaisių formavimasis.
- Trešnių vaisėdė kandis (Grapholita funebrana):
Tai mažas drugelis, kurio lerva įsiskverbia į vaisius, juos suėda iš vidaus ir sakoja derlių.- Atpažinimas: Pažeisti vaisiai, pro kuriuos matomi išėjimo skylutės, išmatos arba juodi spąstai.
- Žala: Vaisių pūvimas ir netekimas.
- Trešnių lapų kirminas (Hyphantria cunea):
Tai vikšrai, kurie naikina lapus, grauždami jų paviršių ar pašalindami didelius audinių plotus.- Atpažinimas: Naujos iškritusių ar nurautų lapų vietos, kartais vabzdžių voratinklai ant šakų.
- Žala: Sumažėjęs lapų plotas, sumažėjusi fotosintezė.
- Trešnių amarai (Aphis spp.):
Smulkūs vabzdžiai, kurie renkasi ant jaunų lapų, pumpurų arba ūglių. Jie siurbia sultis ir gali platinti virusines ligas.- Atpažinimas: Taškeliai – balti, žali arba juodi, dažnai sukibę grupėmis, ant lapų nugarinės pusės.
- Žala: Lapų deformacijos, sulėtėjęs augimas, galimas virusinių ligų plitimas.
- Trešnių tripšiai (Thrips spp.):
Labai maži vabzdžiai, kurie maitinasi lapų ir vaisių sucirkuliuotomis dalelėmis, paliekant specifines baltas ar sidabrines žymes.- Atpažinimas: Smulkios, sidabrinės ar baltos dėmės lapų paviršiuje, vaisiai gali būti deformuoti.
- Žala: Padidėja pažeistų augalų jautrumas ligoms, sumažėja vaisių kokybė.
Trešnių ligų prevencija ir kontrolė
Prevencinės priemonės:
- Tinkama veislių parinktis: Rinkitės Lietuvos sąlygoms pritaikytas atsparias ligoms veisles, kas sumažina ligų paplitimo riziką.
- Vietos parinkimas: Sodinkite trešnes saulėtoje, gerai vėdinamoje vietoje, vengiant užmirkusių ar šešėlių vietų, kur drėgmė ilgiau išlieka.
- Reguliari medžių priežiūra: Genėkite medelius taip, kad geriau prasiskverbtų oras ir šviesa, taip mažinant grybinės infekcijos galimybes.
- Dirvos priežiūra: Laikykite dirvą purią, be piktžolių, naudokite mulčiavimą kompostu, kuris pagerina mikroorganizmų aktyvumą ir stabdo daug ligų.
- Sanitarija: Rinkite ir sunaikinkite nukritusius ir pažeistus vaisius bei lapus – taip mažinama ligų sporų kiekis sode.
Cheminės priemonės:
- Fungicidai: Dengiamieji fungicidai su mankozeb arba sisteminiai fungicidai su tebuconazole veiklą efektyviai stabdo miltligę, bakterinę dėmėtligę ir pilkąjį puvinį. Rekomenduojama purkšti kelis kartus per sezoną, ypač prieš ir po žydėjimo.
- Kontaktiniai preparatai: Preparatai su vario junginiais (pvz., vario oksichloridas) naudojami ankstyvose bakterinių ligų stadijose.
- Alternatyvios priemonės: Naudojamos natūralios priemonės, pavyzdžiui, sieros preparatai, ypač miltligės kontrolei.
Svarbu griežtai laikytis gamintojų rekomendacijų, nes per didelė fungicidų koncentracija gali pakenkti augalams ir aplinkai, o per mažos – būti neveiksmingos.
Biologinės priemonės:
- Naudojami biologiniai preparatai su Bacillus subtilis ar kitomis naudingomis bakterijomis, kurios aktyviai stabdo patogenų dauginimąsi.
- Šios priemonės ypač aktualios ekologiškoje sodininkystėje.
Trešnių kenkėjų kontrolė
Prevencija:
- Sausą ir šiltą orą mėgsta daugelis kenkėjų, todėl gerai vėdinamos ir saulės apšviestos vietos yra mažiau pažeidžiamos.
- Venkite pernelyg tankių sodinimų, kadangi triukšmo gausa skatina kenkėjų plitimą.
- Reguliariai stebėkite medžius, ieškokite ankstyvųjų užkrato ženklų, kad laiku būtų pradėta kovoti.
Mechaninės priemonės:
- Rankinis vabzdžių ar vikšrų rinkimas, kai jų dar nedaug.
- Naudokite lipnius gaudykles ar specialius spąstus, skirtus trešnių žiedgraužiui ir vaisėdėms kandims.
Cheminės kontrolės priemonės:
- Insekticidai su acetamiprid, lambda-cihalotrinas ar kitomis veikliosiomis medžiagomis efektyviai naikina amarus, tripšius ir mišrius vabzdžius.
- Purškimas rekomenduojamas anksti ryte arba vakare, kad išvengti bičių žalos ir užtikrinti geriausią poveikį.
Biologinė kontrolė:
- Naudojami naudingi plėšrūs vabzdžiai, pavyzdžiui, boružės ar erkiniai paukščiai, kontroliuojantys amarus ir tripšius.
- Natūralūs parazitai gali sumažinti tam tikrų kenkėjų populiaciją, tačiau jų panaudojimas reikalauja specialios priežiūros ir sąlygų.
Kova su konkrečiais kenkėjais
| Kenkėjas | Požymiai | Kontrolės priemonės |
|---|---|---|
| Trešnių žiedgraužis | Apgraužti žiedai, nukritę žiedpumpuriai | Rankinis rinkimas, lipnios gaudyklės, insekticidai žydėjimo pradžioje |
| Trešnių vaisėdė kandis | Pažeisti vaisiai su išėjimo skylėmis, tamsūs išmatų pėdsakai | Spąstai, insekticidai po žydėjimo, vaisių rinkimas |
| Amarai | Lapų deformacijos, tirštos amarų kolonijos | Biologiniai preparatai, insekticidai, naudingi plėšrūs vabzdžiai |
| Lapų kirminai | Graužti lapai, vorai ant šakų | Rankinis rinkimas, insekticidai, stambių populiacijų valdymas |
| Tripšiai | Sidabrinės dėmės ant lapų, vaisių deformacijos | Kontaktiniai ir sisteminiai insekticidai, biologiniai agentai |
Trešnių ligų ir kenkėjų stebėsena bei laiku atliekamos priemonės
Sėkminga ligų ir kenkėjų kontrolė daugiausia priklauso nuo reguliarios stebėsenos ir tinkamo laiko pasirinkimo. Rekomenduojama:
- Kas savaitę apžiūrėti medžius nuo ankstyvo pavasario (prieš ir po žydėjimo).
- Naudoti spąstus, kad nustatytumėte vabzdžių aktyvumo pradžią ir intensyvumą.
- Saugoti naudingus vabzdžius – vengti plačiajuosčio insekticidų purškimo.
- Laikytis purškimų grafiko, ypač svarbu fungicidų purškimas prieš ir po žydėjimo.
- Stebėti oro sąlygas, nes drėgmė ir temperatūros pokyčiai stipriai veikia ligų plitimą.
Praktiniai patarimai sodininkui
- Ruošiant medžių sodinimą, palikite pakankamai erdvės medžių genėjimui ir oro cirkuliacijai.
- Venkite perlaistymo, nes drėgmė dirvoje ir aplink medį skatina grybinėms ligoms palankias sąlygas.
- Palaukite tinkamų oro sąlygų purškimams – be vėjo, per lietų ar karščio purškimas mažai veiksmingas.
- Naudokite kombinuotas priemones, kaip integruota augalų apsauga, kur derinamos biologinės ir cheminės priemonės.
- Periodiškai konsultuokitės su specialistais arba naudokitės patikimais sodininkystės šaltiniais.
Naudingos nuorodos papildomai informacijai
- Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro sodininkystės tyrimų skyrius
- Pesticidų kontrolės tarnyba (JBūtent sodininkystėje naudojamų preparatų reguliavimo informacija)
- CABI – trešnių kenkėjų ir ligų apžvalgos
- FAO augalų apsaugos gairės
Ši informacija atspindi patikrintas ir Lietuvoje aktualias sodininkystės patirtis bei naujausius žinomus duomenis iki 2024 metų vasaros. Pritaikius nurodytas priemones, galima ženkliai sumažinti trešnių ligų ir kenkėjų keliamą žalą bei užtikrinti sveikus, gausius derlius.