Tai vienmetė daržovė, priklausanti astrinių (Astoraceae) šeimai. Lietuvoje auginamos lapinės, gūžinės ir romėnų salotos. Jos valgomos žalios. Sultinguose (91-95% vandens) lapuose yra 1,5% baltymų, 2% angliavandenių ir apie 1% pelenų. Salotose, kaip ir kitose daržovėse, labai gausu mineralinių druskų: kalio, kalcio, fosforo, geležies. Šios druskos labai reikalingos žmogaus organizmui, ypač vaikams. Jose taip pat gausu įvairių vitaminų. 

Salotų sultyse yra vertingo alkaloido – laktucino, pasižyminčio gydomosiomis savybėmis. Salotos gerina virškinimą, ramina nervų sistemą.

Lapinės salotos sudarytos iš horizontaliai išsidėsčiusių lapų, nesuka gūžių. Jų derlius lauke imamas praėjus 25-45 dienoms nuo sudygimo.

Augalai ilgai neleidžia žiedstiebių. Veislė turi genetinį atsparumą bakteriozei ir kekeriniam puviniui.

Tinka puveninga, vidutinio sunkumo, prieš metus mėšlu tręšta dirva. Geriausi priešsėliai salotoms – mėšlu tręšti kopūstai ir agurkai. Jeigu priešsėlis nebuvo tręštas mėšlu, salotoms prieš rudeninį arimą krečiama 40-60 t/ha gerai perpuvusio mėšlo. Prieš kultivuojant įterpiama 2-3 cnt/ha amonio salietros, 3-4 cnt superfosfato ir 2 cnt/ha kalio chlorido.

Salotas galima sėti šalpusniui pražydus, nes jos lengvai pakenčia šalnas. Jos gali augti 5°C temperatūroje, bet optimali temperatūra joms augti 15-20°C. Kai naktį būna žemesnė temperatūra, susiformuoja kietesnės gūžės. Užgrūdinti augalai, išsivysčius lapų skrotelei, iškenčia iki -6°C šalnas.

Salotoms labai reikia šviesos. Tankiuose pasėliuose ir pavėsyje jos nesuformuoja kokybiškų gūželių. o Salotos normaliai auga ir vystosi tik derlingose ir pakankamai drėgnose dirvose. Trūkstant drėgmės, augalas greitai suformuoja žiedstiebį; ypač tai būdinga ankstyvosioms veislėms.

Paprastai salotos sėjamos kas 5-10 dienų, kad būtų galima jų turėti įvairiu laiku. 

Sėjama juostomis po 5-8 eiles 10 cm viena nuo kitos. Hektarui apsėti reikia iki 5 kg lapinių ir 2 kg gūžinių salotų sėklos. Sėjama 0,5-1 cm gyliu. Pasėjus tuoj pat dirva suvoluojama.

Praslinkus 15-20 dienų nuo sėjos, salotos išretinamos paliekant tarp daigų 4-5 cm, o po 25-30 dienų – 12-25 cm tarpus, atsižvelgiant į veislę. Lapinėms salotoms maitinamasis plotas skiriamas mažesnis negu gūžinėms. – Salotų derlius imamas atrankiniu būdu per keletą kartų. Nuimta produkcija tuoj pat realizuojama.