Kuriuos augalus šiltnamyje papildomai apšviesti

Apie viska

Trumpas atsakymas

Papildomas apšvietimas šiltnamyje yra svarbi praktika, ypač šaltesniuose Lietuvos klimato regionuose ir trumpesnio dienos šviesos laikotarpio metu. Daugelis augalų šiltnamyje natūralios šviesos ne visada gauna pakankamai, kad galėtų pilnai augti, vystytis ir duoti gerą derlių. Todėl kyla klausimas, kuriems augalams būtina papildoma šviesa ir kada ją taikyti, kad pasiektumėte geriausius rezultatus.

Kuriuos augalus šiltnamyje reikia papildomai apšviesti?

Papildomas apšvietimas šiltnamyje yra svarbi praktika, ypač šaltesniuose Lietuvos klimato regionuose ir trumpesnio dienos šviesos laikotarpio metu. Daugelis augalų šiltnamyje natūralios šviesos ne visada gauna pakankamai, kad galėtų pilnai augti, vystytis ir duoti gerą derlių. Todėl kyla klausimas, kuriems augalams būtina papildoma šviesa ir kada ją taikyti, kad pasiektumėte geriausius rezultatus.

Šiame straipsnyje pateikiama išsami informacija, remiantis agronomijos ir sodininkystės specialistų rekomendacijomis, apie tai, kuriems šiltnamio augalams ir kokiomis sąlygomis būtina papildoma apšvieta. Taip pat aptariami apšvietimo specifiniai poreikiai, apšvietimo rūšys ir nauda sveikam augalų augimui bei derliaus didinimui.

Papildomo apšvietimo svarba šiltnamyje

Lietuvoje šviesos trūkumas šaltuoju metų laiku yra viena pagrindinių problemų, ribojančių augalų augimą šiltnamiuose. Natūrali dienos šviesa trumpėja nuo rudens iki pavasario, dažnai nesiekdama optimalių augimui reikalingų apšvietimo valandų. Užtikrinus pakankamą šviesos kiekį, pasiekiamas aktyvus fotosintezės procesas, gerinama augalų sveikata, spartėja vegetacija, o tai leidžia užauginti didesnį ir kokybiškesnį derlių.

Be to, šviesos kokybė ir intensyvumas tiesiogiai veikia augalų formavimąsi, žiedėjimą ir vaisių nokimą. Neužtikrinus pakankamo šviesos kiekio, kai kurie augalai gali „prailgti“ (t. y. augti pernelyg aukšti ir silpni), neproduktyviai vystytis arba visai neduoti derliaus.

Kuriems šiltnamio augalams papildomas apšvietimas ypač svarbus?

Papildomas apšvietimas nėra būtinas visiems šiltnamio augalams vienodai. Jo poreikis priklauso nuo augalo rūšies, augimo fazės, šiltnamio sąlygų ir natūralios šviesos trukmės. Žemiau nurodyti pagrindiniai augalai, kuriems papildomos šviesos reikšmė didžiausia:

  • Pomidorai (Lycopersicon esculentum) – vieni populiariausių šiltnamio augalų, reikalaujantys daug šviesos intensyvumo ir trukmės.
  • Agurkai (Cucumis sativus) – ypač svarbu papildyti apšvietimą ankstyvą pavasarį ir rudens pabaigoje, kai jų augimas sulėtėja dėl šviesos stokos.
  • Paprikos (Capsicum annuum) ir baklažanai (Solanum melongena) – šie augalai reikalauja daug šviesos, ypač žydėjimo ir vaisių formavimosi metu.
  • Šiltnamio žolelės ir prieskoninės daržovės (pvz., bazilikas, petražolės, krapai) – joms būtinas pakankamas šviesos kiekis, kad jos būtų aromatingos ir vešlios.
  • Salotos (Lactuca sativa) ir kitos žaliosios daržovės – nors šios daržovės toleruoja mažiau intensyvų apšvietimą, papildomas šviesos šaltinis padeda pagreitinti augimą ir išlaikyti kokybę žiemos laikotarpiu.
  • Uogos ir vaisiai (pvz., šilauogės, žemuogės šiltnamyje) – papildomas apšvietimas gali pagerinti žiedų formavimąsi ir vaisių prinokimą.

Kodėl šie augalai reikalauja papildomos šviesos?

Dauguma šiltnamyje auginamų augalų yra šviesomėgiai – jų optimalus augimas ir vystymasis reikalauja ne tik tam tikros temperatūros, bet ir pakankamu šviesos lygiu. Šviesa suaktyvina fotosintezę – procesą, kai augalai gamina maistines medžiagas. Net esant tinkamai temperatūrai, jei dienos šviesos trūksta, augalai negauna pakankamo energijos kiekio, todėl jų augimas sulėtėja arba sustoja.

Pomidorai, agurkai, paprikos ir baklažanai, kurie dažnai auginami intensyviai komerciniuose šiltnamiuose, yra jautrūs šviesos trūkui. Pavyzdžiui, Lietuvoje natūrali šviesa žiemos ir ankstyvo pavasario mėnesiais būna ribota (vidutinė dienos trukmė mažesnė nei 10 valandų), tačiau šiems augalams reikia bent 12–16 valandų šviesos, kad jie tinkamai augtų ir duotų derlių.

Be to, šie augalai yra ilgadieniai arba „neutralūs dienos” ilgiui, todėl papildoma apšvieta pratęsi jų šviesos periodą, sukuria palankesnes sąlygas augimui.

Profesionalūs sodininkai rekomenduoja papildomą apšvietimą šiuose augalų augimo tarpsniuose:

  • Daigų ir jaunųjų augalų gyvenimo pradžia – intensyvesnis apšvietimas padeda paspartinti daigų vystymąsi ir stiprina augalus.
  • Žydėjimo laikotarpis – papildoma šviesa skatina žiedų formavimąsi ir pagerina vaisių kokybę.
  • Vaisių nokimas – pakankamas šviesos kiekis padeda vaisiams greičiau sunokti ir įgauti intensyvų spalvą bei skonį.

Kuriems augalams papildomas apšvietimas dažniausiai nereikalingas?

Šiltnamiuose auginami kai kurie augalai yra mažiau reiklūs šviesos kiekiui arba gerai toleruoja natūralią Lietuvos klimato šviesą. Tai dažniausiai yra:

  • Lapinės daržovės, kurios auga greitai ir toleruoja šviesos svyravimus, pvz., rukola, špinatai, kai kurios kitos salotinės daržovės.
  • Šakniavaisiai (morkos, burokėliai), kurie šiltnamyje auga atitinkamomis sąlygomis, tačiau dažnai auginami ne šviesiausiu metu.
  • Kai kurios gėlės arba priedanginės šiltnamio kultūros, kurios natūraliai vystosi trumpesnio apšvietimo laikotarpiais.

Tačiau net ir šiems augalams kartais gali būti naudinga trumpalaikė papildoma apšvieta, jei tikslas – paspartinti augimą arba didinti derlių ankstyvą pavasarį ar vėlyvą rudenį.

Apšvietimo sąlygos: kiek šviesos reikia skirtingiems augalams?

Siekiant užtikrinti tinkamą augalų vystymąsi, svarbu pasirinkti ne tik, kuriuos augalus reikėtų apšviesti, bet ir kaip tai daryti. Toliau pateikiamas apytikslis šviesos poreikis populiariausiems šiltnamio augalams, išreikštas šviesos valandomis per parą:

Augalas Rekomenduojama apšvietimo trukmė (valandomis per parą)
Pomidorai 14–16 val.
Agurkai 12–16 val.
Paprikos, baklažanai 14–16 val.
Bazinės daržovės (salotos, žaliosios salotos) 10–14 val.
Prieskoninės daržovės 12–16 val.

Šviesos intensyvumas taip pat svarbus – daugeliui aukščiau išvardintų kultūrų reikalingas apšvietimas, kurio intensyvumas siektų apie 2000–4000 liuksų ar maždaug 100–200 mikromolų šviesos tankį (PPFD – Photosynthetic Photon Flux Density). Tokie parametrai dažnai pasiekiami naudojant specialias LED šviesas sodininkystei.

Šiltnamio papildomo apšvietimo rūšys ir jų naudojimas

Rinkoje siūlomos įvairios apšvietimo technologijos, tačiau efektyviausios bei labiausiai tinkamos šiltnamių naudojimui yra šios:

  • LED apšvietimas – šiuolaikinės LED lempos yra ekonomiškos, pasižymi dideliu naudingumu ir ilgaamžiškumu. Jose galima reguliuoti šviesos spektrą, kuris yra optimalus fotosintezei.
  • Liuminescencinės arba fluorescencinės lempos – šios lempos yra pigesnės, tačiau mažiau efektyvios nei LED. Jos tinka mažesniems šiltnamiams arba papildomam apšvietimui trumpam laikotarpiui.
  • Vamzdiniai šviestuvai (HID, metalo halogeninės lempos) – turi didelį šviesos intensyvumą, bet taip pat generuoja daug šilumos ir naudoja daugiau elektros energijos, todėl šiuo metu dažniau keičiamos LED technologijomis.

Įrangos pasirinkimas priklauso nuo šiltnamio dydžio, auginamų augalų rūšies, biudžeto ir energijos taupymo tikslų.

Kada pradėti taikyti papildomą apšvietimą?

Optimali papildomo apšvietimo pradžia ir trukmė priklauso nuo metų laiko ir natūralios šviesos šalyje. Lietuvos sąlygomis:

  • Ruduo-žiema: Papildomas apšvietimas rekomenduojamas nuo vėlyvo rudens (lapkričio mėn.) iki ankstyvo pavasario (kovo pradžios). Šis laikotarpis pasižymi trumpomis dienomis ir mažai šviesos.
  • Ankstyvas pavasaris: Papildomas apšvietimas gali pagreitinti daigų vystymąsi ir užtikrinti reikiamą augalų energijos kiekį žydėjimo pradžioje.
  • Vasaros laikotarpis: Paprastai papildomas apšvietimas nėra reikalingas dėl ilgo natūralios šviesos periodo.

Taikant papildomą apšvietimą, svarbu nesukurti per ilgo apšvietimo ciklo, nes kai kurie augalai turi šviesos ir tamsos ciklo poreikius. Papildomas apšvietimas dažnai taikomas 12–16 valandų trukmei, o augalų apšvietimo „paros“ trukmė neturėtų viršyti 18 valandų.

Kaip tinkamai įrengti papildomą apšvietimą šiltnamyje?

Norint pasiekti geriausią rezultatą, svarbu laikytis šių rekomendacijų:

  • Šviesos tolygumas: Lempos turi būti išdėstytos taip, kad šviesa tolygiai pasiektų visus augalus, ypač tuos, kurie toliau nuo šviesos šaltinio.
  • Lempų aukštis ir kampas: Tinkamai parinktas atstumas tarp lempų ir augalų užtikrina optimalų šviesos intensyvumą ir leidžia išvengti augalų nudegimų.
  • Apšvietimo kontrolė: Rekomenduojama naudoti automatinius laikmačius, kurie įjungia ir išjungia apšvietimą nurodytu laiku, taip užkertant kelią per ilgam apšvietimui.
  • Šilumos valdymas: Kai kurios lempos skleidžia šilumą, todėl svarbu užtikrinti gerą šiltnamio ventiliaciją, kad augalai neperkaistų.

Tinkamai suprojektuota ir parinkta apšvietimo sistema gali ženkliai pagerinti augalų augimą bei pagerinti derlingumą.

Kokia nauda ir galimi trūkumai naudojant papildomą apšvietimą?

Papildomo apšvietimo privalumai:

  • Pagerinta augalų fotosintezė ir augimas.
  • Sumažintas augalų „šliaužiantis“ augimas, kuris dažnai atsiranda dėl šviesos trūkumo.
  • Didesnis ir greitesnis derlius, ypač žiemą ir ankstyvą pavasarį.
  • Galimybė užtikrinti pastovią auginimo sąlygą nepriklausomai nuo sezono.

Galimi trūkumai:

  • Energetinės sąnaudos – apšvietimo įrenginiai sunaudoja papildomą elektros energiją, kuri gali būti reikšminga, ypač dideliuose šiltnamiuose.
  • Prasta apšvietimo įrenginių kokybė ar netinkamas naudojimas gali sukelti augalų stresą arba pažeidimus.
  • Reikalavimai techninei priežiūrai ir investicijos į kokybišką apšvietimą.

Siekiant maksimaliai sumažinti trūkumus, svarbu pasirinkti tinkamas technologijas ir valdyti apšvietimą pagal augalų poreikius.

Patarimai praktiškai papildomo apšvietimo naudojimui šiltnamyje

  • Nustatykite tikrąjį šviesos poreikį. Išmatuokite šiltnamio natūralios šviesos kiekį skirtingais paros laikais, ypač žiemos sezonu, ir atsižvelkite į dienos trukmę. Tai leis suplanuoti efektyvų apšvietimo grafiką.
  • Naudokite sviesos spektrų kombinacijas. Optimalūs augalų vystymuisi yra raudonos ir mėlynos šviesos bangos, kurias užtikrina specialiai sodininkystei skirti LED šviestuvai.
  • Įrenginius reguliariai prižiūrėkite. Valykite lemputes, tikrinkite laidus ir prijungimus, kad išvengtumėte apšvietimo praradimų ar avarijų.
  • Stebėkite augalų būklę. Pastebėkite, ar augalai nereaguoja į apšvietimą stiebo „ištįsimu“, lapų spalvos pokyčiais ar vaisių prasto nokimo požymiais, ir atitinkamai reguliuokite apšvietimo intensyvumą ar trukmę.
  • Planuokite papildomą apšvietimą pagal sezoną. Vasarą apšvietimo beveik nereikia, o žiemos bei rudens laikotarpiu – skolinkitės apšvietimą, nes tai yra dozę ribojantis veiksnys.

Naudingi šaltiniai ir tolesnė informacija

Daugiau profesionalių patarimų ir naujausius duomenis galima rasti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro svetainėje, kuri reguliariai publikuoja šiltnamių augalų auginimo ir apšvietimo rekomendacijas. Taip pat rekomenduojama konsultuotis su specialistais, kurie dirba su šiltnamių technologijomis.

Papildomas apšvietimas yra galingas įrankis, kuris tinkamai naudojamas padeda išnaudoti šiltnamio potencialą maksimaliai – ypač kopiant augalams, kuriems svarbi šviesa. Atsižvelgus į pataikyto apšvietimo tipus, vystymosi fazes ir technologijas, galima ženkliai pagerinti šiltnamio augalų produktyvumą, kokybę ir augimo patogumą.

Teminiai maršrutai

Susiję straipsniai