Kada ir kuo tręšti žirnius augimo metu
Trumpas atsakymas
Kada ir kuo tręšti žirnius augimo metu – tręšimo gairės skirtingais augimo fazėmis
Kada ir kuo tręšti žirnius augimo metu – tręšimo gairės skirtingais augimo fazėmis
Žirnių (Pisum sativum) auginimas reikalauja tinkamos priežiūros, kuriai svarbi ne tik dirvos paruošimas, bet ir reguliarus augalų tręšimas augimo metu. Norint pasiekti gerą derlių ir išlaikyti augalų sveikatą, būtina žinoti, kada ir kokiomis trąšomis tręšti žirnius įvairiais jų augimo etapais. Šiame straipsnyje išsamiai aptariama žirnių tręšimo schema viso vegetacijos periodo metu, atsižvelgiant į Lietuvos klimato sąlygas ir žirnių biologines ypatybes.
Žirnių tręšimo svarba augimo metu
Žirniai yra ankštiniai augalai, turintys gebėjimą azotą iš oro fiksuoti dirvožemyje per simbiozę su Rhizobium bakterijomis. Todėl azoto trąšų vartojimas būna mažesnis nei kitų kultūrų atveju, tačiau azoto papildymas dažnai yra reikalingas pradiniame augimo etape iki simbiozės pilnos veiklos užsitvirtinimo. Be azoto, žirniams svarbūs fosforas (P), kalis (K), kalcis (Ca), magnis (Mg) ir mikroelementai, kurie užtikrina stiprią šaknų sistemą, gerą lapų formavimąsi ir ankštarų vystymąsi.
Tinkamas tręšimas prisideda prie:
- Greitesnio ir sveikesnio daigų vystymosi
- Didelio žydėjimo intensyvumo ir vaisių formavimosi
- Augalų atsparumo stresui ir ligoms
- Derliaus kiekybės ir kokybės gerinimo
Žirnių tręšimas skirtingais augimo etapais
Žirniai pasižymi aiškiai išreikštais augimo tarpsniais, kiekviename iš jų augalams reikalingi skirtingi maisto medžiagų santykiai. Štai pagrindiniai augimo etapai ir tręšimo rekomendacijos jiems.
1. Dirvos paruošimas prieš sėją
Tręšimas prasideda jau prieš sėją – tai svarbus žingsnis, kuris užtikrina tinkamas sąlygas augalų startui. Rekomenduojama atlikti dirvos analizę, kuri parodys maistinių medžiagų trūkumą ar perteklių.
- Fosforo (P) ir kalio (K) trąšos įterpiamos į dirvą. Šie elementai svarbūs šaknų vystymuisi ir energijos apykaitai. Rekomenduojamos dozės gali būti apie 50–80 kg/ha P2O5 ir 80–120 kg/ha K2O, priklausomai nuo dirvos agrocheminių tyrimų.
- Organinės trąšos – humusas ar kompostas – gali pagerinti dirvos struktūrą ir mikroorganizmų aktyvumą, kas naudinga ankštiniams augalams.
- Azoto (N) trąšos prieš sėją naudojamos ribotai arba visai nenaudojamos, nes azotas gali slopinti azoto fiksaciją. Jei dirva labai prasta, galima panaudoti nedidelę azoto dozę, apie 20–30 kg/ha.
2. Sėjos metu – starterinis tręšimas
Siekiant paskatinti daigų augimą ir vystymąsi, žirniams rekomenduojamas starterinis tręšimas tiesiai į dirvą, šalia sėklos.
- Starterinis tręšimas dažniausiai remiasi mikroelementais bei lengvai įsisavinamu fosforu.
- Dažnai naudojami kompleksiniai trąšų mišiniai, kurių sudėtyje yra iki 10–15 kg/ha P2O5 ir mikroelementai (varis, manganas, cinkas).
- Starteris neturi būti agresyvus azoto atžvilgiu, kad nepažeistų pradinių šaknų.
3. Augalų vegetacijos pradžia (iki 2–4 tikrųjų lapų išsivystymo)
Šiuo metu žirniai intensyviai auga, formuoja šaknų sistemą ir pradeda azotofiksacijos procesą.
- Azoto tręšimas: papildomas azoto naudojimas gali būti reikalingas šiam tarpsniui, jei prieš sėją azoto trąšų nebuvo arba dirva labai trapi. Naudokite ne daugiau kaip 20–30 kg/ha N, kad nepakenktumėte rhizobijoms.
- Fosforo ir kalio papildymas: jei dirvos analizė rodo trūkumą, rekomenduojama tręšti šiais elementais.
- Mikroelementai: manganas ir cinkas yra ypač svarbūs pradiniame augime, juos galima tręšti lapų purškimu arba trąšų pavidalu į dirvą.
4. Žydėjimo laikotarpis
Žydėjimas yra jautrus etapas, kai žirniai daugiausiai suvartoja maistinių medžiagų. Tinkamas tręšimas šiuo metu lemia gerą ankštarų formavimąsi ir derlių.
- Azoto papildymas: Šiuo metu azoto tręšimas dažnai nereikalingas arba jis ribojamas iki minimalios dozės (apie 10–15 kg/ha), nes azoto fiksacija vyksta intensyviai ir perteklius gali sukelti lapų augimą, bet sumažinti derlių.
- Kalis: itin svarbus žydėjimo metu ir ankštarų formavimuisi. Rekomenduojama skirti apie 30–40 kg/ha K2O.
- Fosforas: palaikomas lygis svarbus energijos apykaitai. Jei poveikis reikalingas, tręšiama maža doze.
- Kalcio ir magnio tręšimas: jei dirvožemyje trūksta, svarbu papildyti kalciu (Ca) ir magniu (Mg), nes šie mikroelementai stiprina augalo audinius, išlaiko ankštarų sveikatingumą.
- Mikroelementai: žydėjimo metu naudinga tręšti vario, mangano ir cinko. Jie dalyvauja augalo medžiagų apykaitoje ir atsparume ligoms.
5. Vaisių formavimasis ir derliaus brendimas
Šiame etape reikšmingas maisto medžiagų poveikis dažniausiai mažėja, nes augalas orientuojasi į sėklų brandinimą.
- Jei augalai silpni arba pastebimas maistinių medžiagų trūkumas, galima tik nedidelėmis dozėmis papildyti kalį ir mikroelementus, kurie palaiko sėklų susidarymą.
- Azoto tręšimas nėra rekomenduojamas – tai gali prailginti sėklų džiūvimą ir sumažinti jų kokybę.
- Perteklinis tręšimas ankstyvu derliaus brendimo laikotarpiu gali sukelti pelėsio ar kitų ligų atsiradimą.
Rekomendacijos trąšų tipams ir jų naudojimui žirniams
Žirnių tręšimui svarbu pasirinkti tinkamas trąšas, kurios būtų efektyvios ir nekenktų augalui ar dirvai.
- Fosforo trąšos: dažniausiai naudojamos superfosfatas (Ca(H2PO4)2), amonio fosfatas (NH4H2PO4), kurie yra gerai įsisavinami ir neturi ilgalaikio poveikio dirvos pH mažinimui.
- Kalio trąšos: kalio chloridas (KCl) ir kalio sulfatas (K2SO4), pastarasis ypač rekomenduojamas, jei yra jautrumas druskingumui ar kai reikia išvengti chloro pertekliaus.
- Azoto trąšos: amonio nitratas, karbamidas – naudojami ribotai ir atsargiai žirniams augimo metu.
- Organinės trąšos: kompostas, mėšlas arba žemės ūkio biologiniai preparatai, skatinantys dirvos mikroflorą ir azoto fiksavimą.
- Mikroelementų preparatai: tirpalai, skirti lapų purškimui (vario sulfatas, mangano sulfatas, cinko sulfatas), naudojami profilaktiškai arba trūkumo atvejais.
Tręšimo metodai žirniams augimo metu
Būtina pasirinkti tinkamą tręšimo būdą, kuris užtikrins efektyvų maistinių medžiagų įsisavinimą.
- Įterpimas į dirvą: trąšos paskleidžiamos prieš sėją arba įterpiamos į seklų dirvos sluoksnį kartu su sėkla (starterinis tręšimas).
- Lapų tręšimas (foliarinis): naudojama per žydėjimo laikotarpį, kai reikia greito mikroelementų papildymo. Šis metodas efektyvus mažiems kiekiams elementų greitam įsisavinimui.
- Drėkinimo metu: jei naudojate laistymo sistemas, galima tirpinti trąšas ir tiekti jas tiesiai šaknims.
Specialūs patarimai ir įspėjimai
- Prieš tręšiant vertėtų atlikti dirvos agrocheminę analizę ir vertinti trąšų poreikį pagal faktinę dirvos būklę.
- Venkite pernelyg didelio azoto kiekio, ypač vėlesniu metu, nes tai gali sumažinti žirnių derlių ir padidinti ligų riziką.
- Žirnių tręšimas turi būti derinamas su kitomis auginimo praktikomis: laistymu, piktžolių kontrole, tinkamu sodinimo laiku.
- Rekomenduojama naudoti mikroelementų papildus ypač lengvose, smėlėtose dirvose arba jei pastebimi trūkumo požymiai: lapų pageltimas, augimo sustojimas.
- Azoto biologinė fiksacija priklauso nuo Simbiozės bakterijų efektyvumo – naudokite sertifikuotus Rhizobium preparatus prieš sėją esant poreikiui.
Žirnių tręšimo schema pagrindiniams augimo etapams – lentelė
| Augalų augimo etapas | Tręšimo tikslas | Rekomenduojamos trąšos ir dozės (kg/ha) | Tręšimo metodas |
|---|---|---|---|
| Prieš sėją | Dirvos paruošimas, fosforo ir kalio papildymas | P: 50–80 (P2O5), K: 80–120 (K2O), organinės trąšos | Dirvos įterpimas |
| Sėjos metu | Starterinis tręšimas, mikroelementų papildymas | P: 10–15, mikroelementai (Mn, Cu, Zn) mažomis dozėmis | Dirvos įterpimas šalia sėklos |
| Daigų augimas (2–4 lapai) | Azoto papildymas, mikroelementų tręšimas | N: 20–30, P ir K pagal poreikį, mikroelementai lapų purškimui | Dirvos tręšimas ir lapų purškimas |
| Žydėjimas | Kalis ir mikroelementai ankštarų formavimuisi | K: 30–40, mikroelementai (Cu, Mn, Zn) lapų purškimui | Dirvos tręšimas, lapų purškimai |
| Vaisių brendimas | Derliaus palaikymas | Minimalus K ir mikroelementai pagal poreikį | Dirvos tręšimas (retai) |
Papildoma informacija ir rekomendacijos
Žirniai yra palankūs ankštiniai augalai mūsų klimato zonoje, tačiau jų derlius labai priklauso nuo tinkamos tręšimo režimo laikymosi. Remiantis Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro tyrimais, žemės dirvožemio kokybė yra svarbiausias faktorius, lemiantis efektyvų trąšų panaudojimą. Be to, netinkamus kiekius trąšų galima ne tik sumažinti derlių, bet ir kenkti aplinkai dėl maistinių medžiagų išplovimo.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad žirniai gerai auga neutralioje arba silpnai rūgščioje dirvoje (pH 6,0–7,0). Jei dirvos pH yra mažesnis, rekomenduojama koreguoti kalkinimu prieš tręšimą, nes rūgščioje dirvoje mažėja fosforo įsisavinimas ir mikroelementų pasisavinamumas.
Naudingos nuorodos papildomai informacijai:
- Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras – rekomendacijos dėl tręšimo ir dirvožemio analizės
- Agriculture.com – Nitrogen fertilization for peas (anglų k.)
- FAO – Nutrient requirements of legumes (tarptautinis standartas ir moksliniai duomenys)
Šie resursai suteiks papildomos techninės informacijos, kaip optimizuoti tręšimą pagal specifinius dirvožemio ir klimato sąlygų niuansus.
Apibendrinant, žirnių tręšimas turi būti derinamas su augalų biologija ir augimo etapais. Prieš sėją būtina pasirūpinti fosforo ir kalio kiekiu dirvoje; vegetacijos pradžioje – saikingas azoto papildymas; žydėjimo metu – kalio ir mikroelementų tręšimas; o vaisių brendimo metu trąšos naudojamos atsargiai arba iš viso nebeprireikia. Tinkamai parinkta tręšimo schema sustiprina žirnių sveikatą, didina derlių ir gerina produkcijos kokybę.
Šie patarimai atitinka naujausias žemės ūkio mokslų rekomendacijas bei praktinę sodininkystės patirtį, todėl gali būti taikomi Lietuvos regiono ūkiuose ir soduose.