Dažniausi burokėlių kenkėjai ir jų kontrolė

Apie viska

Trumpas atsakymas

Dažniausi burokėlių kenkėjai ir jų kontrolė – Kokie kenkėjai dažniausiai puola burokėlius?

Dažniausi burokėlių kenkėjai ir jų kontrolė – Kokie kenkėjai dažniausiai puola burokėlius?

Burokėliai (Beta vulgaris) yra vieni populiariausių daržovių Lietuvos soduose ir ūkiuose. Tačiau jų auginimas neretai apsunkinamas dėl įvairių kenkėjų, kurie gali reikšmingai pakenkti derliui ir jo kokybei. Supažindinti su dažniausiai burokėlius puolančiais kenkėjais ir efektyviais jų kontrolės būdais yra svarbu, norint išlaikyti sveikus augalus ir džiaugtis gausiu derliumi. Šiame straipsnyje pateikiama išsami informacija apie pagrindinius burokėlių kenkėjus ir patikimus jų kontrolės metodus, remiantis patikrintais agronominiais šaltiniais ir praktine patirtimi.

Dažniausiai burokėlius puolantys kenkėjai

Burokėlius dažniausiai pažeidžia keli pagrindiniai kenkėjai, kurie tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai daro žalą augalo lapams, stiebui ir šakniniam stiebui. Didžiausią žalą dažniausiai daro vabzdžiai ir jų lervos, taip pat kai kurie nematodiniai ir kitokie organizmai.

  • Burokėlių amarai (Aphis fabae ir Panaphis betae) – smulkūs vabzdžiai, dažnai būnantys ant augalų lapų apačios. Jie siurbia sultis, silpnindami augalus, ir gali skleisti virusines ligas.
  • Burokėlių kandys (Etiella zinckenella) – peri kenkėjai, kurių lervos graužia stiebus ir lapus, sukeldamos mechaninę žalą ir silpnindamos augalo augimą.
  • Burokėlių tripiai (Frankliniella occidentalis ir Nesothrips fasciatus) – smulkūs vabzdžiai, kurie kramto lapų audinius ir palieka rausvus ar sidabrinius taškelius, trukdydami fotosintezei.
  • Burokėlių šakninės musės lervos (Pegomya betae) – jų lervos kasa tunelius šakniniame stiebe ir šaknyse, kas gali sukelti augalo žūtį arba derliaus sumažėjimą.
  • Pomidorų ugniažolės kenkėjai – šakninės nematodos (Meloidogyne spp.) – nors tik rečiau, bet pasitaiko, kad šios nematodos pažeidžia burokėlių šaknis, stabdydamos jų augimą.

Burokėlių amarai

Burokėlių amarai yra vieni dažniausiai pastebimų ir kenkiančių vabzdžių. Suaugę amarai būna žalsvi arba juodi, kartais does plika akimi matomi. Jie įsikuria ant lapų apačios ir stiebų, siurbdami augalo sultis. Tai ne tik silpnina augalą, bet ir yra virusinių ligų, pavyzdžiui, mozaikos viruso (Beet mosaic virus), platintojai.

  • Kontrolė: Svarbu stebėti augalus nuo ankstyvo pavasario. Rekomenduojama naudoti biologinius apsaugos būdus, pavyzdžiui, pritraukti ar išleisti naudingus vabzdžius – katarinkas (Coccinellidae), žuvėdriukus (Chrysoperla carnea), kurie minta amarais.
  • Prireikus taikomas mechaninis amarų nuplovimas vandeniu arba taikomi specifiniai insekticidai, laikantis nurodymų ir laikotarpio tarp purškimų.
  • Reikėtų vengti per didelio azoto tręšimo, nes jis skatina amarų dauginimąsi.

Burokėlių kandys

Šių kandžių lervos įsikuria stiebuose ir lapuose, kurio metu graužia jų audinius. Tai ne tik sutrikdo maistinių medžiagų apytaką augale, bet ir didina riziką užsikrėsti antrinėmis ligomis.

  • Kontrolė: Ankstyvas ravėjimas ir laukinių piktžolių pašalinimas padeda mažinti kenkėjų populiaciją, nes kandys peri piktžolėse.
  • Naudojami cheminiai insekticidai tik esant dideliam užkrėtimui, ypač vėlyvoje vegetacijos stadijoje.
  • Racionalus laukų rotavimas (pasikeitimas su kitomis kultūromis) padeda sumažinti kandžių lervų išplitimą.

Burokėlių tripiai

Tripiai sutrikdo lapų struktūrą, kramtydami ląsteles ir palikdami mazgelius, kurie sumažina augalų gebėjimą fotosintezuoti. Kita vertus, jie gali platinti virusines ligas.

  • Kontrolė: Naudojami lipnūs gaudyklės, kurios traukia ir fiksuoja suaugusius tripius.
  • Biologinė kontrolė įmanoma naudojant plėšrius vabzdžius, pavyzdžiui, Orius genties vabzdžius.
  • Cheminė apsauga taikoma tik pastebėjus intensyvų kenkėjų plitimą, atsižvelgiant į integruotos augalų apsaugos principus.

Burokėlių šakninės musės lervos

Šios musės deda kiaušinėlius aplink burokėlių šaknis, iš kurių išsirita lervos kasa tunelius šaknyse ir šakniniame stiebe. Tai lemia stiebų (šakninių stiebų) puvimą, silpnina augalus, o stipriai pažeisti burokėliai dažnai žūva.

  • Kontrolė: Rekomenduojama reguliariai iškasti ir sunaikinti pažeistus augalus, kad sumažintumėte muselių populiaciją dirvoje.
  • Taip pat labai svarbi dirvos biologinė įvairovė – jei dirva yra sveika ir mikroorganizmų daug, tai užtikrina spartesnį kenkėjų izoliavimą.
  • Rotacija su kultūromis, kurias šios musės mažiau mėgsta, padeda sumažinti užkrečiamos teritorijos grėsmę.

Šakninės nematodos

Šie mikroskopiniai kirmėliukai jas maitinasi augalų šaknimis, palikdami daugybę mazgelių bei žaizdų, kurios trukdo vandens ir maistinių medžiagų pasisavinimui. Nematodų užkrėtimas gali būti nespecifinis ir pradėti žalos ne iš karto, todėl svarbu dirvos būklę stebėti nuolat.

  • Kontrolė: Vertinga atlikti dirvos analizę dėl nematodų, ypač jei ankstesnių sezonų derlius buvo sumažėjęs be aiškios priežasties.
  • Į darbų rotaciją įtraukti nematodoms atsparias kultūras arba augalus, kurie nematodų nemėgsta, pavyzdžiui, garstyčias.
  • Naudojami biologiniai preparatai su mikrobais, kurie naikina nematodas, gali būti naudingi, tačiau jų efektyvumas priklauso nuo konkrečios situacijos.

Kitų kenkėjų paminėjimas

Burokėlius kartais gali pažeisti ir kiti vabzdžiai, pavyzdžiui, žolinių trašų kenkėjai ar kai kurios vikšrų rūšys, tačiau jų daroma žala dažniausiai yra mažesnė ir retesnė.

—

Kenkėjų kontrolės metodai burokėlių auginime

Siekiant efektyviai apsaugoti burokėlius nuo kenkėjų, rekomenduojama taikyti integruotos augalų apsaugos (IAA) principus, kuriuose derinami prevencijos, biologinės ir cheminės kontro­lės metodai, siekiant sumažinti kenksmingą poveikį aplinkai ir užtikrinti aukštą derliaus kokybę.

Prevenciniai veiksmai

  • Pasirinkite tinkamą vietą ir auginimo sąlygas: Burokėliai geriausiai auga šviesioje, gerai drenuotoje dirvoje. Venkite sodinti juos vietose, kuriose anksčiau augo tos pačios ar panašios kultūros, jautrios tiems patiems kenkėjams.
  • Rotacija: Reguliarus laukų pasikeitimas (kas 3-4 metus) padeda mažinti kenkėjų išplitimą.
  • Dirvos paruošimas: Giliai perkaskite dirvą, pašalinkite likusius augalų liekanas ir piktžoles.
  • Augalų sveikata: Tinkamai tręškite ir laistykite, nes silpni augalai yra labiau pažeidžiami kenkėjų.

Biologinė kontrolė

  • Naudokite natūralius kenkėjų priešus: Pavyzdžiui, plėšriosios boružės, žuvėdriukai ir kiti plėšrieji vabzdžiai, kurie maitinasi amarais ir tripiais.
  • Biologiniai preparatai: Pavyzdžiui, Bacillus thuringiensis pagrindu kuriami insekticidai, kurie saugūs aplinkai ir naikina tam tikrų vabzdžių lervas.

Mechaninė ir fizinė kontrolė

  • Lapkričio-aprilyje: Nuvalykite ir sunaikinkite pažeistus augalus, kad išvengtumėte kenkėjų peržiemos.
  • Rankinis piktžolių naikinimas: Kadangi daugelis kenkėjų peri ant piktžolių, jų pašalinimas sumažina kenkėjų prieglobstį.
  • Lapkų plovimas vandeniu: Lengvas psycho plovimas gali sumažinti amarų kiekį ant jaunų augalų.

Cheminė kontrolė

Cheminė apsauga turėtų būti naudojama tik tęstiniais atvejais ir tik tuomet, kai kenkėjų daugis viršija ekonominį žalos lygį. Svarbu laikytis integruotos apsaugos principų ir rinktis saugius, efektyvius bei registruotus produktus.

  • Insekticidai: Esant reikšmingam amarų, tripių arba kandžių užkratui, taikomos registruotos cheminės priemonės su veikliosiomis medžiagomis, kaip piriproksifenas, spinosadas ar kiti selektyvūs preparatai.
  • Veiksmų planavimas: Purškimo laikotarpis turėtų būti parinktas pagal kenkėjų vystymąsi ir klimato sąlygas.
  • Taikant chemikalus, laikytis rekomenduojamų dozių ir persių laikotarpių, kad būtų sumažinta likutinė medžiagų koncentracija derliuje.

Integruotos augalų apsaugos rekomendacijos burokėliams

  • Nuolat stebėkite augalus ir žemės plotus dėl kenkėjų požymių – ankstyva diagnostika leidžia greitai imtis veiksmų.
  • Derinkite prevencines priemones su biologine ir, jei reikia, cheminėmis kontrolėmis.
  • Skatinkite biologinę įvairovę sklype – sodinkite gėles ir žolynus, kurie pritraukia naudingus vabzdžius.
  • Venkite per didelio tręšimo azotu ir drėkinimo, nes tai skatina kenkėjų dauginimąsi.
  • Palaikykite dirvos sveikatą ir mikroorganizmų aktyvumą – tai stiprina augalų atsparumą.

—

Burokėlių kenkėjų kontrolės svarba ir iššūkiai

Dažniausi burokėlių kenkėjai sukelia ne tik tiesioginę žalą augalo audiniams, bet ir padidina riziką užsikrėsti įvairiomis ligomis. Teisingai parinkta kenkėjų kontrolė leidžia išsaugoti stiprius ir derlingus augalus, tačiau reikia atsižvelgti į kiekvieno metodo privalumus ir trūkumus.

  • Biologinė kontrolė yra tvari ir draugiška aplinkai, bet jos efektyvumas labai priklauso nuo sąlygų ir tinkamo kenkėjų bei plėšrūnų balanso.
  • Cheminė kontrolė suteikia greitą rezultatą, tačiau jos sankaupos gali paveikti naudinguosius organizmus bei kelti aplinkosaugos rizikas, jei nėra naudojama atsakingai.
  • Prevenciniai metodai ir tinkamas agronominis tvarkymas stiprina augalų atsparumą ir sumažina kenkėjų plitimą ilguoju laikotarpiu.

—

Literatūra ir papildoma informacija

Siekiant giliau susipažinti su burokėlių apsauga nuo kenkėjų rekomenduojama domėtis šaltiniais, kuriuose pateikiama patikima ir naujausia sodininkystės praktika:

Burokėlių auginimas be mokslinių žinių apie pagrindinius kenkėjus ir jų kontrolę — didelis iššūkis, todėl šio straipsnio pateikta informacija padės priimti pagrįstus sprendimus ir sumažinti derliaus praradimus. Nuolat sekant sąlygas sode ir taikant integruotos augalų apsaugos metodus, galima efektyviai apsaugoti burokėlius nuo dažniausių kenkėjų ir užtikrinti kokybišką derlių.

Teminiai maršrutai

Susiję straipsniai