Tai paprastųjų moliūgų (C. pepo L.) atmaina. Augalai dažniausiai krūminės formos, vaisiai pailgi, šviesiai žalios arba baltos spalvos. Jaunos vaisių užuomazgos (iki 3 cm skersmens) vartojamos konservų pramonėje, taip pat iš jų gaminami įvairūs patiekalai; jos valgomos ir žalios. Didesni aguročių vaisiai (iki 12 cm skersmens) taip pat tinka maistui.

Aguročiai – šilumamėgiai ir drėgmiamėgiai augalai, todėl auginami nuo šaltų vėjų apaugotose vietose, lengvose derlingose drėkinamose dirvose. Tinkamiausi priešsėliai: pomidorai, svogūnai, kopūstai ir kitos kaupiamosios kultūros.

Dirva ruošiama kaip agurkams. Aguročiai sėjami šalnų pavojui praėjus (alyvoms pradėjus žydėti), kai dirva 10 cm gylyje įšyla iki 10-12°C temperatūros.

Prieš sėją sėklos beicuojamos. Sėjama lizdais 0,7×0,7 atstumu 5 cm gyliu. Į lizdą sėjama po 2-3 sėklas (3-4 cm atstumu viena nuo kitos). Sėklos norma 45 kg/ha. Pasirodžius pirmam tikram lapui, pasėlys retinamas paliekant lizde vieną stipriausią augalą.

Norint gauti ankstyvesnį derlių, aguročiai sodinami puodeliuose išaugintais daigais. Šiltnamyje daigai išauga per 20-25 dienas, ir aguročiai pradeda derėti 15-20 d. anksčiau. Vegetacijos metu, kol įmanoma, purenami tarpueiliai, augalai du kartus papildomai tręšiami: pirmą kartą – kai išauga pirmas tikrasis lapas – azoto trąšomis, antrą kartą – masinio žydėjimo metu – kalio ir azoto trąšomis. Laistomi pagal reikalą 2-3 kartus per vegetaciją. | Aguročių derlius renkamas 2-3 kartus per savaitę. Pjaunamos jaunos 8-12 dienų vaisių užuomazgos su koteliais. Nupjauti vaisiai rūšiuojami. Standartiniai prekiniai vaisiai turi būti švieži, sausi, švarūs, su koteliais, nesubrendusiomis sėklomis. Konservuoti tinka ne didesni kaip 6 cm, vartoti švieži – 12 cm skersmens. Peraugę ir kiti nestandartiniai vaisiai tinka kaip pašaras.